Patarimai perkantiems naudotą pianiną

 

Dažnai klientai skambina prašydami pagalbos išsirinkti instrumentą. Iš tiesų skelbimų portaluose internete yra daugybė skelbimų apie parduodamus įvairių kategorijų instrumentus, tačiau anaiptol ne visi jie vertingi. Labai retai skelbimuose siūlomi instrumentai yra puikiai veikiantys, tačiau ne tai svarbiausia renkantis. Svarbu atskirti potencialų nuo „pavargusio“. Atstatyti mechanizmo parametrus yra įprastas darbas, užtrunkantis nuo kelių iki keliolikos valandų. Žinoma, išsamiai apžiūrėti ir patikimai įvertinti gali tik specialistas, tačiau yra keletas svarbių dalykų, kuriuos atpažinti tikrai nesunku:

 

  • Atsidarius viršutinį dangtį galima atskirti mechanizmo tipą. Jei matosi plaktukai – tai šiuolaikinis mechanizmas, jei juos iš viršaus užstoja mechanizmo tvirtinimo lenta – tai senovinis mechanizmas, skaičiuojantis 100 ir daugiau metų. Tokio pianino pirkti nerekomenduoju dėl šiek tiek kitokio veikimo principo ir tikėtina labai didelio mechanizmo medžiagų nusidėvėjimo. Nebent klientui svarbiausia jo antikvarinė išvaizda. Tuomet tai labiau baldas nei instrumentas.

 

  • Klaviatūros gylio ir aukščio parametrai yra labai svarbūs mechanizmo veikimui. Nelygią klaviatūrą galima atpažinti pažvelgus į ją iš priekio (tuomet klavišai yra akivaizdžiai ne viename aukštyje) ir paspaudus 3-5 gretimus tos pačios spalvos klavišus (tuomet vieni klavišai pasispaudžia giliau, nei greta esantys). Dažniausiai klaviatūra išsibalansuoja dėl kandžių ar pelių suėstų medžiagų po ja, todėl tikėtina, jog mechanizmo audinius jos taip pat „ragavo“. Pakeitus sugadintas medžiagas, klaviatūros ir mechanizmo parametrus galima atstatyti, tačiau tai jau papildomos ir gana didelės išlaidos klientui.
     
  • Vieniems klientams labiau patinka minkštas ir švelnus, kitiems ryškus ir konkretus garsas. Bet kuriuo atveju stygos ir rezonansinė deka turėtų skambėti švariai. Jei stipriai paspaudus pavienius garsus ar akordus girdisi zirzimas ar rezonansas, gali būti, kad yra atsivyniojusių, surūdijusių bosinių stygų arba atsiklijavusi, trūkusi rezonansinė deka ir tilteliai. Kartais be pilnos akustinės dalies restauracijos defektų sutvarkyti būtų neįmanoma. Tai labai pavojingi ir klastingi defektai, kurių taisyti dažnai nebeapsimoka.
     
  • Nusidėvėjusį mechanizmą galima atskirti iš plaktukų viršūnėse esančių gilių ir ilgų įspaudų nuo stygų. Tuomet plaktukas yra nebe ovalios, o plokščios formos. Taip pat dažnai juntamas klavišų ir pedalų klibėjimas, o grojant gali girdėtis klapsėjimas mechanizme.
  • Pasitaiko ir prastai atliktų restauracijos ar remonto darbų pavyzdžių, kuomet suskaldoma kuolų lenta, priraišiojamos lūžusios detalės. Taupant laiką nerekomenduoju instrumento ieškoti garažuose ir negyvenamuose ūkiniuose pastatuose, nes greičiausiai prastos sąlygos (didžiuliai temperatūros ir drėgmės svyravimai, kandys ir pelės) bus stipriai įtakojusios instrumento funkcijų sutrikimus.

Ne tokie seni iš vakarų Europos atvežti instrumentai dažnai neturi aukščiau išvardintų defektų. Tuomet reikėtų atkreipti dėmesį į pianino aukštį arba fortepijono ilgį. Tai vienas iš svarbiausių kainos ir kokybės santykio kriterijų. Pasitaiko, kad labai trumpas fortepijonas skamba prasčiau nei didelis pianinas. Vienaip ar kitaip, metai padaro savo - prabėgus pusei amžiaus rezonansinė deka praranda dalį savo elastingumą ar tiesiog sutrūkinėja. Svarbu atkreipti dėmesį į dar likusią garso potenciją, patikrinti skirtingų registrų skambumą, nepraleisti pro akis registrinio perėjimo tarp bosinių ir diskantinių stygų. Na o mechanizmo gamintojo, jei jis nepažymėtas specialiu lipduku ar antspaudu, be patirties atskirti praktiškai neįmanoma. Tikrai naivu apie instrumento kilmę spręsti vien tik iš vokiškai skambančio pavadinimo.